2017 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius pasirašė įsakymą dėl Lietuvos klasterių plėtros koncepcijos pakeitimo, kuriuo pakeitė nuo 2014 m. vasario 27 d. galiojusį dokumentą nauja redakcija.
Atsisiųsti dokumentą PDF formatu
Naujoji Lietuvos klasterių plėtros koncepcijos redakcija remiasi Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) užsakymu Viešosios įstaigos Pokyčių tyrimo instituto 2017 m. rugsėjo mėn. atlikta Lietuvos klasterių apklausa ir spalį parengta „Lietuvos klasterizacijos studija“.
Naujoji koncepcija gimė Ūkio ministro 2017 m. gegužės 31 d. įsakymu „Dėl darbo grupės pasiūlymams dėl Lietuvos klasterių politikos formavimo ir įgyvendinimo bei klasterių stebėsenos ir vertinimo užtikrinimo teikti sudarymo“ suformuotoje darbo grupėje, kurią sudaro Ūkio ministerijos, MITA, Lietuvos inovacijų centro (LIC) ir Lietuvos klasterių asociacijos atstovai.
Spalio 12 d. patvirtintoje Lietuvos klasterių plėtros koncepcijoje pagal šių dienų realijas atnaujintas tiek paties klasterio apibrėžimas, tiek ir kitos su klasterizacijas susijusios sampratos. Koncepcijoje pateiktos naujos klasterizacijos studijos duomenys ir išvados, apibendrintos naujausios Europos ir pasaulio klasterių plėtros tendencijos.
Naujoji klasterių plėtros koncepcija akcentuoja klasterių tarptautiškumo ir tarpsektoriškumo plėtros būtinybę. Pabrėžiama, kad būtina sudaryti palankią aplinką inovatyviems klasteriams kurtis, tarptautiniams ryšiams ir tarptautiniams pasaulinio lygio inovacijų klasteriams plėtotis.
Naujojoje koncepcijoje atnaujinti klasterių plėtros tikslai ir uždaviniai. Numatyta, kad klasterių plėtros tikslas – didinti Lietuvos ūkio konkurencingumą skatinant ir efektyvinant klasterizaciją. Siekiant numatyto tikslo būtina plėtoti klasterių inovacinį potencialą; skatinti klasterio narių sukurtų produktų eksportą ir jungimąsi į tarptautines vertės grandines; didinti klasterio narių veiklos našumą; suformuoti klasterių steigimuisi, veiklai ir plėtrai palankią aplinką (ekosistemą); skatinti tarpsektorinį, tarpregioninį ir tarptautinį bendradarbiavimą bei skleisti klasterizacijos naudą ir potencialą.
Atnaujintoje koncepcijoje paliktas reikalavimas dėl minimalaus 5 narių skaičiaus klasteryje, tačiau greta to atsirado naujovė: numatyti 4 klasterių išsivystymo lygiai bei aprašyti rodikliai, pagal kuriuos klasteris priskiriamas vienam iš šių lygių. Klasteriai bus skirstomi į besiformuojančius, susiformavusius, besivystančius ir brandžius. Šie lygiai taps vienu iš pagrindų įvertinti Lietuvos klasterius tame tarpe ir skiriant jiems ES finansavimą.
Naujoji klasterių plėtros koncepcija numato, kad klasteriai gali būti kuriami ir plėtojami klasterio narių lėšomis, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis, ES ir kitomis finansinėmis paramos lėšomis. Prioritetas bus teikiamas klasterių iniciatyvoms, orientuotoms į klasterio narių bendros MTEP veiklos plėtojimą, inovacijų diegimą, klasterių potencialo pristatymą užsienyje bei darbuotojų kompetencijų didinimą.
Klasterizacijos stebėseną pagal su Ūkio ministerija suderintą tvarką įgyvendins MITA.
Lietuvos klasterių asociacijos vykdantysis direktorius Marius Pareščius asociacijos vardu dėkoja Ūkio ministerijos darbo grupės pirmininkui Ūkio viceministrui Ramūnui Burokui, jo pavaduotojui Inovacijų departamento direktoriui Dmitrijui Kucevičiui, darbo grupės sekretorei Inovacijų departamento Verslo ir mokslo bendradarbiavimo skyriaus vyriausiajai specialistėi Onai Šakalienei ir visiems darbo grupės nariams už kūrybišką ir konstruktyvų darbą svarstant naujos Lietuvos klasterių koncepcijos nuostatas.
Naujausi komentarai