2014 m. spalį įsteigta ir šiuo metu 10 aktyviausių klasterių vienijanti Lietuvos klasterių asociacija imasi iniciatyvos Lietuvos klasterizacijos plėtros srityje. Asociacija žvelgia į ateitį – planus kuria laikotarpiui iki 2021 m. ir siekia ambicingų tikslų: ne tik kurti klasterių veiklai palankią aplinką, kelti klasterių administravimo kompetencijas, skatinti tarptautiškumą, tačiau taip pat ir užtikrinti racionalų ir efektyvų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų panaudojimą klasterių plėtrai.

Marius Pareščius

„Įmonių ir organizacijų būrimasis į klasterius ir bendra veikla inovacijų, mokslinių tyrimų ir plėtros, eksporto bei rinkodaros srityse – šiuo metu vienas pažangiausių ir moderniausių ekonominės veiklos įrankių Europoje ir daugelyje kitų vakarų valstybių. Tačiau Lietuvoje klasterizacija dar neturi gilių tradicijų tiek verslo, tiek ir teisinės bazės sukūrimo ir procesų administravimo kontekste“, – sakė Lietuvos klasterių asociacijos vykdantysis direktorius Marius Pareščius.

Lietuvos klasterių asociacija įgyvendina ne tik klasterių savireguliacijos, komunikacijos ir atstovavimo funkcijas. Vienas jos uždavinių – ne tik stebėti, bet ir aktyviai dalyvauti klasterių plėtrai svarbių klausimų svarstymo ir priėmimo procese. Ypač aktualūs Lietuvos klasteriams klausimai: Ūkio ministro patvirtintos Lietuvos klasterių plėtros koncepcijos nuostatų atnaujinimas, Europos Sąjungos fondų investicijų, skirtų klasterių plėtrai paskirstymas: finansavimo priemonių kūrimas, jų skelbimas ir įgyvendinimas, taip pat įvairių ministerijų ir jų padalinių sprendimai.

Asociacijos iniciatyvos nelieka nepastebėtos: 2017 m. gegužės 31 d. tarp Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ir Lietuvos klasterių asociacijos pasirašytas ketinimų protokolas „Dėl bendradarbiavimo Lietuvos klasterizacijos srityje“, o birželio 16 d. Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius įgyvendino vieną iš šio ketinimo protokolų punktų pasirašydamas įsakymą „Dėl darbo grupės pasiūlymams dėl Lietuvos klasterių politikos formavimo ir įgyvendinimo bei klasterių stebėsenos ir vertinimo užtikrinimo teikti sudarymo“.

Lietuvos klasterių asociacija nuolat bendradarbiauja ir su Ūkio ministerijos agentūromis: Lietuvos inovacijų centru (LIC), VšĮ „Versli Lietuva“. Itin aktyviai asociacija domisi Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) veikla, o ypač jos užsakymu atliekama Klasterizacijos studija, taip pat nuolat konsultuojasi su Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) dėl naujų klasterių plėtros finansavimo priemonių.

„Siekiame nuoseklios ir tvarios plėtros: kad klasterius liečiantys sprendimai atitiktų klasterizacijos politikos nuostatas, gerąją tarptautinę patirtį ir realius klasterių poreikius. Laikytis atitinkamo požiūrio kviečiame ir atsakingas institucijas. Pavyzdžiui, dėl šiuo metu Ūkio ministerijos darbo grupėje svarstomos Lietuvos klasterių plėtros koncepcijos tam, kad būtų sulaukta atnaujintos dokumento redakcijos, asociacijos siūlymu LVPA atidėjo pakartotino kvietimo teikti paraiškas pagal itin svarbią klasteriams priemonę „Inoklaster LT“ remiamai veiklai  „Investicijos klasterio MTEPI infrastruktūrai kurti“ paskelbimą“, – teigė M. Pareščius.

Ūkio ministerijoje sudaryta darbo grupė Lietuvos klasterizacijos klausimams spręsti net atostogų sezono įkarštyje aktyviai svarsto Lietuvos klasterių plėtros koncepcijos atnaujinimo gaires. Darbo grupės posėdžiai vyksta kone kas savaitę. Iš 13 Darbo grupės narių Ūkio ministerija skyrė 7 atstovus, Lietuvos klasterių asociacija – 4, po vieną atstovą delegavo Lietuvos inovacijų centras (LIC) ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Darbo grupės pirmininkas – Ūkio viceministras Ramūnas Burokas.  Atnaujintą Lietuvos klasterių plėtros koncepciją darbo grupė ketina pateikti tvirtinti Ūkio ministrui 2017 m. spalio pabaigoje.